žydžiukas

žydžiùkas, -ė smob. (2) NdŽ, Všk, Ign; RtŽ žr. žydukas: 1. Mažutę žydžiùkę augino bobutė Graž. Tokia moteris žydžiukùs išsaugojo Aln. Eik ir tarnauk, kad nori, ir pas žydą, – vandens nešioti ir žydžiukų supti B.Sruog. 2. sm. LKAI172(Ml) Žydžiùkai geltoni tokie, kotas jų storas tokis kap krūmelis Vvs. Žydžiùkai auga kupetėlėm prie žemės Plm.